- прыжок в высоту
- šuolis į aukštį statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Lengvosios atletikos greitumo jėgos rungtis – vertikalios kliūties įveikimas (peršokimas per kartelę) atsispyrus viena koja po įsibėgėjimo. Šuolis į aukštį yra kai kurių sporto šakų technikos sudedamasis veiksmas (pvz., sportinių žaidimų), taip pat lengvosios atletikos rungčių – moterų septynkovės ir vyrų dešimtkovės – sudedamoji dalis. Šiuolaikinio šuolio į aukštį pirmtakai buvo įvairūs pratimai, žaidimai šokant per įvairias kliūtis (pvz., per arklius). Kaip lengvosios atletikos rungtis pradėta kultivuoti Anglijoje. 1886 m. čia surengtos pirmosios varžybos. Į olimpinių žaidynių programą šuolis į aukštį įtrauktas nuo 1904 m. 1912 m. pirmą kartą peršoktas 2 m aukštis (201 cm). Per olimpines žaidynes Berlyne pirmasis 2 m ribą (203 cm) įveikė C. Johnsonas iš JAV 1936 m. atitikmenys: angl. high jump vok. Hochsprung, m rus. прыжок в высоту
Sporto terminų žodynas. T. 1. 2-asis patais. ir papild. leid.: Aiškinamasis žodynas. Angliški, vokiški, rusiški terminų atitikmenys. Būtiniausios žinios. 2002.